pražioti

pražióti tr. NdŽ, DŽ¹; Sut, OGLII327 1. kiek atverti (burną, nasrus, snapą): Ir kaip avinėlis nutilo ties tuo, kuris jį kerpa, ir nepražiójo nasrų savų DP147. Jis traukė orą per pusiau pražiotą burną rš. Žili jo ūsai buvo pasišiaušę, o pražiotų lūpų kraštai drebėjo A.Vaičiul. Žvirblis, ploną liežuvį iškišęs tarp labai pražioto snapo, gaudė orą, pastogės pavėsyje pasislėpęs L.Dovyd. ║ refl. Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ praverti (burną, nasrus, snapą): Aš prasižiójau, ir burnon inejo [Komunija] Stlm. Tėvas miegojo prasižiojęs, ir prie jo juodų ūsų labai balti atrodė dantys J.Ap. Kai prasižiojo kalbėti, tai jo balsas buvo pastorėjęs J.Paukš. Prasižiójęs, negražus vaikas Aln. Rudis (šuo) išlindo iš būdos ir prasižiojęs išlenkė kuprą L.Dovyd. 2. refl. intr., tr. ką nors pasakyti, prakalbėti: Tą vaiką skrauda – negalia prasižióti Krš. Pati neleida anam nė prasižióti Lnk. Ta boba savo vyrui neleidžia prie žmonių nė prasižiót Jnš. Kas kaltas, kad ne laiku prasižiójai Skdv. Baimės visi tebė[ra] privaryti, bijo ir prasižióti Krš. Prasižiójo, i paplito kalba, a daug reik Pvn. Aš sarmatinuos prasižiót – Lietuvon kitep šneka Sn. Jis bijo prasižioti lietuviškai Vaižg. Tiek metų gyvena, nemoka lietuviškai prasižiót Kb. Daba tylėk, prasižiójęs galì nebužsičiaupti (užmuš) Krš. Daug vienas šneka, kitas ir neprasižiósi Grz. Būtumi taip prasižiójęs kaip daba, būtumi kalėjime supuvęs Krš. Jauni dabar i prasižióti senims neleida Krš. Jy jam nei stiptert neduodavo, nei prasižiót Lp. Paneikė, užurbė mergelką – nemoka prasižióti Krš. O jei ne, tai prasižiok, sakyk, kad neturiu Tršk. Pri ruso tylėjo visi, daba ka prasižiójo, ta prasižiójo! Krš. Močia už visus atkalbėjo, savo dukteriai neleidė nė prasižiót Skrb. Jau ką nors prasižiójai, ka par zūbus gavai Slnt. Pikčiausia, kad nė vienas mano klausytojų taip ir neprasižiojo J.Marcin. ║ Vrn prasitarti: Niekam nieko neprasižiók – išjuoks Pv. Prasižiósi ką, ir nešios su liežuviais Krš. Pakatanti boba, prasižiók – visi žinos Krš. Vai, neprasižiók dar̃, ko nereikia, dar užmuš Brš. Bijo, kad tas ko neprasižiótų Sl. Prasižiók [moterims], ir laidys liežuvį Krš. Be reikalo tik prasižiójai, nei jis būt sužinojęs, nei ką Srv. Ėmiau ir prasižiójau Vrn. Šiukštu, mano seniui neprasižiok… Primuštų mane A.Vaičiul. Tau reikėjo visą mano kepalėlį pasiimti. Aš nebūčiau prasižiojęs, pasiskundęs S.Čiurl. ║ imti šaukti, keikti: Aš kadaise, karvę beganydamas, į jos (senės) dobilus įleidau, tai kad prasižiojo, maniau visą kaimą sušauks V.Bub. Vaikesai prasižió[ja], bledės, kūjai (keiksmažodžiai) leka, nors auses užsikišk Krš. 3. Pc part. praet. žioplokas: Jie visi prasižióję Ig. 4. refl. prasiskleisti, prasiskirti: Kai šiluose prasižioja mėlynių žiedai, paupiai nušvinta ievų baltumu rš. Lubos prasižióję Pg. Čia šitai prasižió[ja] tie siūlai, i vadinas skieminys Lž. | Tavo klynas prasižiojęs, užsisek Grk. Sėda senis, praskiepas prasižiójęs – visai jau Rdn. Sijono užpakalis [buvo] kaip dabar [dėvimų] – prasižiójęs Všn. ^ Kojom mina, pilvu trina, kur prasižiója, tę kiša (audžia) LTR(Rmš). Kelk koją per koją, kur prasižiója (audimas) LMD(Grl). ║ prasiverti: Prasižiójo žemė, i nugarmėjo visi su visa skūne Žr. Tegul sukepus žemė prasižiója ir išdaigina mums Išganytoją! A.Baran. ║ suskilti, sutrūkti: Lenta tep buvo gerai suklijuota, šiltu vandeniu pamazgoj[o] ir prasžiójo Vlk. Kad jau net prasižiójęs [pirštas], tai smagiai perspaudė Kp. | prk.: Nuo to vakaro tarp jo ir šeimininkės prasižiojo gili duobė V.Mont. \ žioti; apžioti; atžioti; įžioti; išžioti; pažioti; peržioti; pražioti; razžioti; užžioti